La vIe eSt sI CoUrTe eT En mÊmE TeMpS Si lOnGuE.
jE M'InQuIèTe dE SaVoIr sI J'ArRiVeRaIs à fAiRe ToUt cE QuE J'Ai pRéVu dAnS Ma vIe.
MaIs eN MêMe tEmPs jE M'EnNuIe lA PlUpArT Du tEmPs.
Je pAsSe mA ViE À AtTeNdRe dEs 'CaPs iMpOrTaNtS' qUi,
UnE FoIs fRaNcHiS, nE SeMbLeNt rIeN CoMpArÉs à cE QuI M'AtTeNd ...
lE JoUr oÙ Je sUiS EnTrÉe à l'éCoLe,
CeLuI Où j'aI ArRêTé lE BiBeRoN,
cElUi oÙ Je sUiS PaSsÉe à l'éCoLe dEs gRaNdS,
cElUi oÙ J'Ai pU M'AsSeOiR À L'AvAnT DaNs lA VoItUrE ...
CeS InStAnTs dE ViE QuI Ne sOnT PlUs eT Ne sErOnT PlUs jAmAiS.
cEs mOmEnTs qUe jE VaIs dE PlUs eN PlUs rEgReTtEr.
Il mE ReStE TaNt dE ChOsEs à aCcOmPlIr
(Si sEuLeMeNt jE SaVaIs lEsQuElLeS ...).
Je sUiS NoStAlGiQuE D'Un pAsSé pRoChE
Et eNvIeUsE D'Un fUtUr qUi pEuT ArRiVeR À ToUt mOmEnT ...
lE PrÉsEnT EsT DéJà pAsSé,
Le fUtUr eSt dÉjÀ PrÉsEnT.